Kryžiai
Kryždirbystė – mūsų tautos pasididžiavimas. 2001 m. UNESCO Lietuvos križdirbystę įtraukė į Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą. Mūsų įmonei didelė garbė prisidėti prie kryždirbystės amato tradicijų puoselėjimo.
Lietuvoje kryždirbystė – tiesiogiai meistro meistrui perduodama liaudies meno tradicija. Šio amato niekada nebuvo mokoma mokyklose – kryžius kuria savamoksliai meistrai. Iš kryždirbystės pragyventi labai sunku. Bet ne viskas pinigais matuojama. Mūsų įmonės kalviams ir staliams kryždirbystė – ne pagrindinis pragyvenimo šaltinis, o dvasinis penas ir kūrybinis pasitenkinimas.
Kryžių statymas susijęs su tam tikrais papročiais ir tikslais. Kryžiai statomi kaip paminklai mirusiesiems arba kaip dvasinei apsaugos ženklai tam tikrose vietose, norint išprašyti malonių ar už jas padėkoti. Kryžius simbolizuoja ne tik kančią, bet ir prisikėlimą bei kelią į dangaus karalystę, į amžinąją šviesą. Jis turi atskirti mirusiuosius nuo gyvųjų, kad mirusieji jiems nedrumstų ramybės, taip užstodamas angą iš ano pasaulio. Kryžiais įamžinamos vestuvės, gimimas bei krikštynos, taip pat laukiant, bet nesulaukiant vaikų. Ant atskirų ūkių ar kaimų, žemės ribų, kryžiai statomi tarsi riboženkliai. Kaip atminimo ženklai, kryžiai statomi prieš išvykstant į užsienį. Apsigyvenusieji svetimame krašte lietuviaidvasinei apsaugai taip pat pastatydavo kryžių. Jie statomi išsikeliant į vienkiemius arba parduodant ūkį ir išsikraustant gyventi kitur. Kiekvieno miestelio garbė pagrindinėje aikštėje pastatyti kryžių. Kryžiai statomi įamžint svarbiausius tautos, bažnyčios, bendruomenės, šeimos gyvenimo įvykius. Lietuvoje kryždirbystės tradicija nuėjo sudėtingą kelią. Kryžiai buvo statomi net tais laikais, kai carinės Rusijos imperija ir sovietų sąjunga juos draudė statyti. Todėl ilgainiui šie paminklai greta religinės ir paprotinės reikšmės įgijo ir nacionalinio simbolio statusą. Ne atsitiktinai mes turime unikalųjį Kryžių kalną. Kiekvieno Lietuvio garbės reikalas Kryžių kalne pastatyti savąjį kryžių.
Lietuvoje ilgus šimtmečius vyravo mediniai kryžiai. Mediniai kryžiai ilgai neužleido savo pozicijų metaliniams todėl, kad medžio šventumas ir jo garbinimas siekė dar pagonybės laikus. Tuo tarpu nei metalas, nei akmuo nebuvo laikomi šventais. Tik XIX a. viduryje atsirado lietiniai metalo kryžiai. Vėliau lietus metalo kryžius palaipsniui pakeitė kaltiniai dėl patvarumo ir mažesnės kainos. O kaltinius kryžius XX a. 3-5 dešimtmetyje pradėjo nukonkuruoti pigesni betoniniai ir akmeniniai kapų antkapiai bei paminklai.
Gaila, bet dabartiniais laikais mažai kam rūpi tradicijos. Antai, daugelis vadovaujasi logika, kad mediniai kryžiai neilgaamžiai, kaltiniai kryžiai reikalauja pastovios priežiūros, o ir tie ir tie brangūs, nes yra rankų darbo. Todėl tradicinius metalinius kalviškus kryžius ir medinius kryžius baigia išstumti poliruoto akmens paminklai. Mes siūlome didžiuotis ir puoselėti mūsų tautos tradicijas. Pirma pasvarstykite galimybę pastatyti Jūsų kraštui būdingą metalinį ar medinį kryžių, o ne svetimą Karelijos ar Kinijos akmenį.
Mes garantuojame, kad tradicinių kaltinių ar medinių kryžių kainos Jūsų nenuvils.